Statyboms blogo oro nėra? 🌧️

Technologiškai gal ir taip. Tačiau ar visuomet teisingai įvertinamos visos rizikos? Ar aiškiai susitariama sutartyse? 

Žiema, parodžiusi, kokia ji gali būti, priminė, kad statybose oras nėra tik fonas, o aplinkybė, kuri turi tiesioginę įtaką terminams, technologijoms ir kaštams. Tad sugrįžta klausimas, ar gali rangovas laikinai stabdyti darbus dėl oro sąlygų?

Teisės aktai nenumato konkrečių nuostatų, kurios automatiškai suteiktų rangovui teisę stabdyti darbų vykdymą dėl blogų oro sąlygų, o teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad rangovas kaip profesionalas, siūlydamas darbų terminus, turi įsivertinti sezoniškumą, klimato ypatumus ir pasirinktų technologijų jautrumą oro sąlygoms. Kitaip tariant – sniegas, lietus, šaltis ar vėjas dažniausiai nėra netikėtumas.

Kur slypi didžiausia rizika?

Kai sutartyse paliekamos abstrakčios formuluotės („nepalankios oro sąlygos“, „force majeure pobūdžio aplinkybės“, „dėl oro sąlygų“ ir pan.) arba ši tema apskritai neaptariama.

Jei norima realiai valdyti riziką, sutartyse būtina labai aiškiai susitarti:

• kokioms konkrečioms oro sąlygoms esant (pvz.: vėjo greitis virš X m/s, kritulių kiekis per parą / valandą, temperatūra žemiau / aukščiau nustatytos ribos, įšalo gylis ir pan.) rangovas įgyja teisę laikinai stabdyti darbus;

• kaip fiksuojamos tokios aplinkybės (meteorologinės pažymos, aktai, informavimo procedūra);

• kokios pasekmės: terminų pratęsimas, kaštų kompensavimas ar jų nebuvimas.

Esmė paprasta: oro sąlygos ir jų įtaka statybos darbų vykdymui yra sutartinės rizikos paskirstymo klausimas. Kuo aiškesnis darbų vykdymo grafikas ir sutartinės sąlygos dėl meteorologinių reiškinių įtakos, tuo mažiau vietos interpretacijoms ir atitinkamai sumažinama galimų ginčų bei nuostolių rizika.

Jei aktualu – verta peržiūrėti, kaip ši rizika sureguliuota jūsų rangos sutartyse.